kvoklys

kvoklỹs, -ė̃ smob. (4) 1. DŽ žioplys, neišmanėlis, nenuovoka: Kam tu šitą kvõklį pristoji?! Dglš. Aš neregėjau tokio kvõklio! Ck. ^ Su kvokliù nesusikalbėsi, su šykštu nesuderėsi Slk. 2. kas nesveikas, silpnas: Nu jau, žmonel, kvoklỹs [tas diedukas] – kvaksi ir kvaksi Prng.